Vyno (paprastas ir labai geras) receptas

Jeigu tu nori pasigaminti savo vyno, bet nelabai žinai nuo ko pradėti – paprastais žodžiais pabandysiu papasakoti kaip pasigaminu pats. Informacija skiriu pradedantiesiems vyndariams ir jeigu tu esi jau „vyno gamybos guru“, tai nemanau, kad čia sužinosi kažko stebuklingo ar naujo.

Burbuliatorius kinietiškoje silikoninėje įvorėje.
Burbuliatorius kinietiškoje silikoninėje įvorėje.

Taigi. Ko reikės? Kokios įrangos reikia, norint pasigaminti naminį vyną?

  • Rauginimo (fermentacijos) indo;
  • Burbuliatoriaus su įvore;
  • Termometro;
  • Hidrometro;
  • Sifono vamzdelio;
  • Rinkinio vyno gamybai.

Visą šitą pradedančiojo vyndario rinkinį ir dar priedo su universaliu rinkiniu vyno gamybai galima nusipirkti tam tikrose parduotuvėse. Galima pasidaryti ir pačiam netgi stikliniuose buteliuose. … …. Kaip kas nori 😉

Ko reikės dar? Metalinio arba plastikinio samčio/kiaursamčio (tik ne medinio, nes medinį sunkiau prižiūrėti, ant jo gali kokiam įskilime apsigyventi mikrobai ar kiti kokie kenkėjai-niekadėjai).

Pradedame gamybą.

Tikslas – 15 litrų gero dalyko.

Visų pirmiausia – švara! Net ir švarius indus prieš darbą perplauti su karštu vandeniu.

Reikėtų 10 litrų (~8 kg) uogų. Jos sutraiškomos rankomis, jeigu turite traiškytuvą – šaunu, jei ne – rankomis, tai tikrai nėra sunku.

Slyvas (išėmus kauliukus) sumalu su mėsmale. Taip pat pernai maliau ir juoduosius serbentus. Tiksliau vieną kubilą traiškiau, o kitą maliau – norėjau palyginti skonio skirtumą. Manau, kad iš maltų uogų vynas gavosi šiek tiek skanesnis aromatingumo prasme, na bet čia skonio reikalas kiekvienam asmeninis.

Vyšnių, trešnių, abrikosų, obuolių, slyvų, persikų su kauliukais (sėklomis) nemalti. Reikia traiškyti arba atskirti kauliukus ir tik tada malti. Šių uogų kauliukuose yra Amygdalino (plačiau vikipedijoje). Jis yra migdolų aromato. Amygdalinas patekęs į žmogaus organizmą skyla į vandenilio cianidą ir galima apsinuodyti. Dėl įdomumo, JAV prekiaujama tik paskrudintais migdolais, skrudinama, kad suirtų nuodingosios medžiagos.

Užvirinti apie 7 litrus vandens, ištirpinti jame 5 kilogramus cukraus ir visą šį karštą sirupą supilti ant uogų. Šita makaliūzė vadinama „misa“. Viską išmaišyti.

Toliau reikėtų vadovautis instrukcija, kurią rasite rinkinyje.

Brūkštelsiu keletą pastebėjimų.

Nereikėtų dirbti prie ribinių temperatūrų, geriau kiek ilgiau palaukti kol misa atvės. Pavyzdžiui pektino fermentą pilti prie mažiau nei 40 C, mieles prie 24-28 C. Temperatūra yra labai svarbi vyno gamybos procese. Per karšta – žus mielės, per vėsu – sustos fermentacija.

Fermentacijos indą reikėtų pastatyti tokioje aplinkoje, kur nėra pašalinių stiprių kvapų, skersvėjų ar vibracijų. Žodžiu mielės turi gyventi šiltai, ramiai.

Trumpa eiga:

  • Misa atvėsta iki 40 laipsnių, supilamas pektino fermentas, reikalingas, kad iš vaisių išsiskirtų sultys. Laikas nuo laiko pamaišom.
  • Dapilam vandens (virinto atvėsusio) iki 25 – 30 litrų.
  • Pamatuojam su hidrometru cukringumą ir rodmenį užsirašom vyno dienoraštyje (siūlyčiau tokį užsivesti, kadangi laikui bėgant daug smulkmenų užsimiršta). Hidrometras turėtų rodyti 90 – 95 cukringumą. Tai reiškia, kad pasigaminsite bent 12 laipsnių arba stipresnį skystimą 😉
  • Kai temperatūra nukrito žemiau 28 C – dedamos mielės. Yra 2 būdai: 1. Dėti tiesiai į indą ir išmaišyti (fermentacija prasidės po apytikriai 12 val.) ir 2. Mieles supilti į drungno šiek tiek pasaldinto vandens 200 ml indelį ir palaukti kol pradės kilti burbuliukai. Tada šį turinį supilti į misą (fermentacija prasidės po apytikriai 6 val.).
  • Supilkite maistingąsias mielių medžiagas.
  • Pastatyti fermentacijos indą kambario temperatūroje, jeigu grindys klotos plytelėmis, patieskite po indu skudurą ar popieriaus, tinka 2 laikraščiai.
  • Jeigu darote vyną iš kaulavaisių, reikėtų 5 fermentacijos dieną per kokį duršlioką perpilti vyną, kad atsiskirtų kauliukai. Koškit kaip norit, bet kauliukų turi nelikti. Jeigu palaikysit ilgiau keliom dienom – nieko neatsitiks, bet laikant kauliukus per ilgai gali atsirasti migdolų skonis – tai signalas, kad iš kauliuko branduolio atsilaisvino amygdalinas. Tai nuodas.
  • Fermentacija baigiasi kai iš burbuliatoriaus nustoja kilti burbuliukai – per minutę burbteli apie 1 kartą.
  • Pamatuokite cukringumą su hidrometru kas 2 dienas. Jeigu 2 kartus hidrometras rodo tą pačią vertę – fermentacija baigėsi. Užsirašykite šį skaičių.
  • Dabar kai turite pirminę ir paskutinę vertes – apskaičiuojame stiprumą. Yra dvejopas skaičiavimas, atsižvelgiant į paskutinę vertę. 1 variantas: Sakykime pirmoji vertė 90, o antroji 2. Tada skaičiuojame taip (90-2)/7,5=11,73. 2 variantas: Sakykime pirmoji vertė buvo 90, o paskutinė -6. Tada skaičiuojame (90+6)/7,5=12,8. Taigi jeigu paskutinė vertė teigiama arba 0 – atimame, jeigu neigiama pridedame.
  • Perkošiame vyną. Tam naudoju moteriškas nailonines kojines 🙂
  • Paliekam parai nusistovėti nuosėdoms.
  • Dabar su sifono vamzdeliu nupilame vyną nuo nuosėdų.
  • Pravėdiname vyną nuo angliarūkštės. Yra įvairiausių patarimų kaip tai padaryti, aš paprasčiausiai 30 kartų perpilu vyną iš aukštai iš vieno kubilo į kitą.
  • Luktelkime kol nurims, nebekils burbuliukai.
  • Skaidriname.
  • Paliekame parai – dviems.
  • Vėl nupilame vyną su sifono vamzdeliu į kitą kubilą.
  • Konservuojame.
  • Saldiname.
  • Išpilstome.
  • Palaikome keletą mėnesių.
  • Ragaujame 😉